rupšnagis

rupšnãgis, -ė smob. (2) 1. Vg kieno rankos nurupusios: Švitina (valgo) gerai ir tas ubagas rupšnãgis Šts. 2. Šv keik. atgrubnagis: Rupšnage ramulke, aš tau su nelabìlku (brūkliu)! Lk.